Turbūt esate girdėję kuomet pozuojant nuotraukai pasigirsta šūksnis „cheese!” Ar šypsena ir sūris kaip nors susiję? Kodėl tiek maži, tiek dideli paraginti “say cheese” nusišypso pačia gražiausia savo šypsena?

Šis posakis plačiai paplitęs pasaulyje ir ne tik tarp angliakalbių. „Cheeeeese“ šaukia fotografuojami  lietuviai, japonai ir švedai Ir sūris tikrai nieko neturi bendro su šypsena, greičiau pats žodžio tarimas. Tardami anglišką žodį cheese, kuriame yra dvi ee, mes turime kiek galėdami įtempti lūpų kampučius, taigi nori nenori gaunasi šypsena :)) Manoma, kad fotografuojami žmonės pradėjo sakyti cheese apie 1940 –tuosius, įvertinus, kad fotografija tuomet buvo sudėtingas reikalas ir pozuoti nuotraukai tekdavo minutę ar daugiau, tariamas žodis cheese padėdavo užfiksuoti ir išlaikyti šypseną veide.

Iki XIXa. pabaigos nuotraukose matome rimtus ir susikaupusius žmones. Nuotraukose šypsojosi tik vaikai, prasigėrę ir elgetos. Save gerbiantys piliečiai pozavo oriai sučiaupę lūpas. Žmonių lūpos nuotraukose sučiauptos ir šiek tiek atsikišusios į priekį mažu ovalu. Galima įsivaizduoti, kad tuomet žmonės sakė ne cheese, bet prunes – džiovintos slyvos. Fotografija buvo brangi ir prieinama ne kiekvienam. Šeimos fotografuodavosi foto-atelje dažniausiai kartą gyvenime, todėl nuotraukoms buvo pozuojama vilkint geriausius drabužius ir nutaisius rimčiausią miną. Kita iš galimų priežasčių kodėl žmonės nesišypsojo – prasta burnos higiena. Nuskilę, išlūžę ar ištraukti dantys ne tas vaizdas, kurį norėtum demonstruoti.

Šiek tiek apie fotografijos istoriją. Pirmą nuotrauką pavadintą „Vaizdas pro langą La Gras‘e“ (1826) užfiksuoti užtruko apie aštuonias valandas arba dar ilgiau. Taigi nuotraukai „pozuoti“ galėjo tik peizažai, žmonėms pozavimo laikas buvo per ilga. Tačiau praėjus šiek tiek daugiau nei dešimčiai metų 1939 Louis Daguerre atrado naują fotografijos formą, jo garbei pavadintą dagerotipu. Tai toks fotografavimo būdas, kai vaizdas fiksuojamas poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje.

XIXa. viduryje atidaromos pirmosios foto-atelje ir pamažu fotografija ateina į kiekvieno gyvenimą. O į rinką atėjus Kodak nuotraukose atsiranda šypsenos.

Kodak paskelbė, kad fotografuoti gali kiekvienas. Kodak pirmieji pradėjo gaminti fotoaparatus, kuriais naudotis nereikėjo jokių ypatingų žinių. Jų reklaminis šūkis buvo: „Jūs spaudžiate mygtuką, mes pasirūpiname viskuo kitu“. Žmonėms tereikėjo  įsigyti foto aparatą, o nuotraukų ryškinimą patikėti Kodak. Kodak siūlė pažvelgti į fotografiją, kaip į malonumą teikiantį užsiėmimą. Reklamuodami foto aparatus jie naudojo besišypsančių, puikiai laiką leidžiančių žmonių nuotraukas. Žmonės įsigiję foto aparatus norėjo panašių nuotraukų, kokias matė Kodak reklamoje. Ir taip į fotografiją atkeliavo šypsena :)))  kuri karaliauja ir šiandieninėje skaitmeninėje fotografijoje. Say cheese! Šypsokitės gyvenime ir nuotraukose!